Vėsinančios gelio priemonės chemoterapijos šalutiniam poveikiui mažinti

Vėsinančios gelio priemonės chemoterapijos šalutiniam poveikiui mažinti

Chemoterapija naikina vėžines ląsteles, tačiau veikia ir sveikas, greitai besidauginančias ląsteles – plaukų folikulus, odą, nagus, taip pat periferinius nervus. Todėl gydymo metu dažnai pasireiškia plaukų slinkimas, nagų pakitimai, rankų ir kojų pirštų tirpimas ar dilgčiojimas. Daugelis šių reiškinių laikini, tačiau jie gali smarkiai pabloginti savijautą ir kasdienį gyvenimą.

Vienas paprasčiausių būdų pasirūpinti savimi infuzijos metu – vietinis vėsinimas. Šiame puslapyje rasite vėsinančias gelio priemones galvos odai, rankoms ir pėdoms: kepurę, pirštines ir kojines. Jas galite pasiimti į gydymo įstaigą ir naudoti patys, prieš tai pasitarę su gydytoju onkologu.

Paaiškiname, kaip šios priemonės veikia, kam jos tinka, kaip jomis saugiai naudotis ir į ką atkreipti dėmesį renkantis.

Kodėl vėsinimas chemoterapijos metu gali padėti

Šaltis sutraukia smulkiąsias kraujagysles. Kai galvos oda, plaštakos ar pėdos atvėsinamos infuzijos metu, į tas vietas kurį laiką priteka mažiau kraujo, taigi ir mažiau chemoterapinių vaistų. Be to, vėsinimas sulėtina ląstelių medžiagų apykaitą, todėl jos tampa mažiau jautrios vaistų poveikiui. Šiuo principu pagrįsti ir ligoninėse naudojami šaldantys šalmai.

Kokius šalutinius reiškinius vėsinimas gali padėti mažinti:

• Periferinė neuropatija – rankų ir kojų pirštų tirpimas, dilgčiojimas, deginimo pojūtis, sutrikusi smulkioji motorika (sunku užsisegti sagas, rašyti). Klinikiniuose tyrimuose su krūties vėžiu sergančiomis pacientėmis, gydytomis taksanais (pvz., paklitakseliu), šaldytos gelio pirštinės ir kojinės infuzijos metu reikšmingai sumažino neuropatijos dažnį vėsintoje pusėje.
• Nagų pakitimai – nagų atšokimas, kraujosruvos po nagu, uždegimai. Vėsinimas gali padėti juos sumažinti.
• Plaukų slinkimas (alopecija) – galvos odos vėsinimas gali sumažinti plaukų slinkimą, tačiau rezultatas labai individualus.

Svarbu žinoti: vėsinimas nėra gydymas ir negarantuoja, kad šalutinis poveikis nepasireikš. Jo veiksmingumas priklauso nuo chemoterapijos vaistų, jų dozės, gydymo trukmės ir paties žmogaus organizmo. Todėl prieš pradėdami naudoti vėsinančias priemones, visada pasitarkite su savo gydytoju onkologu arba chemoterapijos skyriaus slaugytoja.

Priemonės pagal kūno sritį

Galvos odai – vėsinanti gelio kepurė

Kepurėje yra gelio, kuris atšaldytas ilgai išlaiko žemą temperatūrą ir glaudžiai priglunda prie galvos. Ji skirta vėsinti galvos odą infuzijos metu.

Kam tinka: pacientams, kurių gydytojas pritaria galvos odos vėsinimui ir kurie nori papildomai pasirūpinti plaukais bei galvos odos komfortu gydymo metu.

Ką verta žinoti: kai kuriose Lietuvos gydymo įstaigose, pavyzdžiui, Nacionaliniame vėžio institute, naudojamos kompiuterizuotos galvos odos šaldymo sistemos, kurios visą procedūrą palaiko pastovią temperatūrą. Gelio kepurė veikia paprasčiau: ji šyla naudojant, todėl vėsinimas nėra toks tolygus. Paklauskite savo gydymo įstaigoje, ar joje yra šaldymo sistema, ir pasitarkite, ar kepurė jums tinka kaip alternatyva arba papildoma priemonė.

Rankoms ir nagams – vėsinančios gelio pirštinės

Pirštinės apgaubia plaštaką ir pirštus, todėl vėsinimas pasiekia ir nagų sritį – būtent ten dažniausiai pasireiškia ir neuropatija, ir nagų pakitimai.

Kam tinka: pacientams, kuriems skirti vaistai, dažnai sukeliantys neuropatiją ar nagų pakitimus (pvz., taksanai). Apie tai, ar jūsų gydymo schemai vėsinimas aktualus, paklauskite gydytojo.

Privalumai: paprasta naudoti, daugkartinės, nereikia jokios įrangos – tik šaldiklio.

Trūkumai: šaltis rankoms gali būti nemalonus, ypač pirmosiomis minutėmis. Kai kuriems pacientams sunkiau toleruoti rankų nei pėdų vėsinimą.

Pėdoms – vėsinančios arba šildančios terapinės kojinės

Kojinės skirtos pėdoms ir kojų pirštams vėsinti infuzijos metu. Jos tinka ir šildymui, todėl jas galite naudoti ir po gydymo, kai pėdos šąla. Šis pojūtis dažnas sergant neuropatija.

Dydžiai: S/M ir L/XL. Rinkitės dydį pagal batų dydį: kojinė turi priglusti, bet neveržti.

Kam tinka: pacientams, kurie jaučia ar nori išvengti pėdų tirpimo, dilgčiojimo, taip pat tiems, kuriems po chemoterapijos nuolat šąla kojos.

Patarimas: pirštines ir kojines verta naudoti kartu – neuropatija dažniausiai paveikia ir rankas, ir kojas.

Kaip naudotis vėsinančiomis priemonėmis

Tiksli naudojimo tvarka priklauso nuo jūsų gydymo schemos, todėl ją suderinkite su gydytoju ar chemoterapijos skyriaus slaugytoja. Bendri principai:

1. Atšaldykite iš anksto. Priemonę laikykite šaldiklyje kelias valandas, geriausia per naktį prieš procedūrą. Laikykite ją švariame maišelyje.
2. Transportuokite šaltai. Į gydymo įstaigą vežkite termokrepšyje su šaldymo elementais, kad gelis neatšiltų pakeliui.
3. Užsidėkite prieš infuziją. Klinikiniuose tyrimuose pirštinės ir kojinės buvo užmaunamos maždaug 15 minučių prieš vaistų lašinimą.
4. Dėvėkite visą infuzijos laiką ir dar apie 15 minučių po jos. Tyrimuose bendras vėsinimo laikas siekė apie 90 minučių.
5. Ilgai infuzijai turėkite antrą komplektą. Gelis šyla, todėl ilgesnės procedūros metu verta priemonę pakeisti atšaldyta.
6. Stebėkite odą. Jei šaltis per stiprus, tarp odos ir priemonės galima įdėti ploną medvilninį sluoksnį. Jei oda pabąla, atsiranda stiprus skausmas ar nejautra, priemonę nusiimkite ir informuokite slaugytoją.
7. Po naudojimo priemonę nuplaukite drungnu vandeniu su švelniu muilu, nusausinkite ir vėl padėkite į šaldiklį.

Kojinių šildymas: jei kojines naudojate šildymui, šildykite jas tik taip, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje. Nenaudokite per karštų – sergant neuropatija pėdų jautrumas sumažėjęs, todėl lengviau nusideginti.

Kam vėsinimas gali netikti

Vėsinimas tinka ne visiems. Dėl jo tinkamumo sprendžia gydytojas onkologas, ypač šiais atvejais:

• Padidėjęs jautrumas šalčiui arba Raynaud sindromas (pirštai šąlant pabąla ar pamėlynuoja).
• Kraujo vėžys (pvz., leukemija) – galvos odos vėsinimas paprastai netaikomas.
• Spindulinė terapija galvos srityje arba smegenų navikai – galvos odos vėsinimas netaikomas.
• Vaikai – galvos odos vėsinimas vaikams nerekomenduojamas.
• Pažeista oda, žaizdos ar uždegimas vėsinamoje vietoje.
• Kraujotakos sutrikimai rankose ar kojose.

Jei vėsinimo metu jaučiate stiprų skausmą, galvos svaigimą ar šaltkrėtį, priemonę nusiimkite ir pasakykite slaugytojai.

Ką pasiimti į chemoterapiją: patarimai pacientams ir artimiesiems

Infuzija gali trukti kelias valandas, todėl verta iš anksto pasiruošti krepšį. Kartu su vėsinančiomis priemonėmis praverčia:

• Termokrepšys su šaldymo elementais – kad kepurė, pirštinės ir kojinės išliktų šaltos.
• Šilti, patogūs drabužiai sluoksniais – vėsinant rankas ar galvą dažnai sušąlama, o sluoksnius lengva nusiimti ar užsidėti.
• Pledas ir šiltos kojinės – po vėsinimo kūną verta sušildyti.
• Šiltas gėrimas termose (jei nėra burnos gleivinės pažeidimų).
• Užsiėmimas – knyga, ausinės, planšetė. Vėsinant rankas, patogiau klausytis nei skaityti.

Jei ieškote dovanos artimajam, kuris gydosi chemoterapija, vėsinančios pirštinės ir kojinės yra praktiška dovana: jos padeda pasirūpinti savijauta, o ne tik pradžiugina. Prieš perkant verta paklausti, ar gydytojas pritaria vėsinimui.

Kasdien namuose: sergant neuropatija ar esant nagų pakitimams, rankas saugokite pirštinėmis plaudami indus ir dirbdami buities darbus, avėkite laisvą, nespaudžiančią avalynę, o žiemą rūpinkitės, kad plaštakos ir pėdos būtų sausos ir šiltos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vėsinanti kepurė apsaugos nuo plaukų slinkimo? Garantuoti to negalima. Galvos odos vėsinimas gali sumažinti plaukų slinkimą, tačiau rezultatas priklauso nuo chemoterapijos vaistų, jų dozės ir organizmo. Kai kuriems pacientams pavyksta išsaugoti didžiąją dalį plaukų, kitiems – mažesnę dalį.

Ar vėsinimas nesumažins chemoterapijos veiksmingumo? Vėsinimas veikia tik vietiškai – galvos odą, plaštakas ar pėdas. Vis dėlto kiekvienu atveju jį reikia suderinti su gydytoju onkologu, kuris žino jūsų diagnozę ir gydymo schemą.

Kiek laiko laikyti priemones šaldiklyje? Kelias valandas, geriausia per naktį prieš procedūrą. Tikslų laiką rasite gamintojo instrukcijoje.

Kada užsidėti pirštines ir kojines? Dažniausiai apie 15 minučių prieš infuziją, dėvėti visą jos laiką ir dar apie 15 minučių po. Tikslią tvarką suderinkite su chemoterapijos skyriaus personalu.

Ar galima naudoti vėsinančias priemones, jei neuropatija jau prasidėjo? Vėsinimas labiausiai skirtas profilaktikai infuzijos metu. Jei neuropatijos simptomai jau atsirado, pasitarkite su gydytoju. Kojines tada galite naudoti ir šildymui, jei pėdos šąla.

Kokio dydžio kojines rinktis? S/M dydis tinka mažesnei pėdai, L/XL – didesnei. Jei abejojate, susisiekite su mumis arba užsukite į Teida parduotuvę Vilniuje ar Kaune – padėsime išsirinkti.

Ar šios priemonės kompensuojamos? Šiuo metu vėsinančios gelio priemonės nėra kompensuojamos, tačiau jos daugkartinės ir tarnauja visą gydymo kursą.