Persikėlimo priemonės

Kaip parinkti persikėlimo priemonę pagal žmogaus galimybes?

Tinkamą pacientų perkėlimo priemonę lemia ne diagnozė, o tai, ką žmogus perkėlimo metu gali padaryti pats: ar jis stabiliai išsėdi, ar gali remtis kojomis, ar išstovi bent kelias sekundes. Nuo to priklauso, ar jį reikės pastumti slystant, pasukti ar tik prilaikyti.

Slankiosios lentos – kai žmogus sėdi, bet negali atsistoti

Slankioji lenta (dar vadinama perkėlimo arba persislinkimo lenta) padedama tarp dviejų paviršių, pavyzdžiui, lovos ir neįgaliojo vežimėlio, o žmogus per ją pasislenka sėdėdamas. Slaugantysis padeda ir kreipia judesį, bet nekelia viso kūno svorio. Tokiam perkėlimui vežimėlio porankis turi nusiimti arba atsilenkti, kitaip lentos nebus kur padėti.

Sukamieji diskai – kai žmogus stovi, bet sunku apsisukti

Sukamasis perkėlimo diskas dedamas po pėdomis. Žmogus atsistoja, laikosi už slaugančiojo ar atramos, o diskas leidžia jį pasukti reikiama kryptimi, nedėliojant smulkių žingsnių. Tai praktiška persėdant nuo lovos į kėdę ar ant tualeto ar dušo kėdės, kai kojos laiko, bet pusiausvyra nepatikima. Yra ir kombinuotų sprendimų, kai sukamasis diskas sujungtas su persislinkimo lenta.

Perkėlimo diržai – patikimam suėmimui statant ar vedant

Perkėlimo diržas apjuosiamas aplink žmogaus liemenį, o slaugantysis laikosi už jo rankenų, o ne už rankų ar drabužių. Diržas dažnai naudojamas kartu su sukamuoju disku: diržu padedama atsistoti, disku – apsisukti. Jis tinka tik tada, kai žmogus bent iš dalies remiasi savo kojomis.

Kai žmogus negali remtis kojomis

Jei žmogus neišsėdi ar visiškai neatlaiko savo svorio, rankinių perkėlimo priemonių nepakanka. Tokiu atveju saugiau rinktis keltuvus ir kėlimo diržus, kuriuos trumpesniam laikui galima gauti per mobilių keltuvų nuomą.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis slankiąją lentą?

• Naudojimo padėtis. Trumpesnės lentos skirtos persėsti sėdint, o ilgos, pavyzdžiui, 180 cm lentos skirtos gulinčiam žmogui perslinkti į šoną – tarp lovos, neštuvų ar procedūrinio stalo. Pastarosios dažniausiai naudojamos gydymo įstaigose.
• Forma ir rankenos. Lenkta lenta lengviau apeina vežimėlio ratą, o rankenos ar išpjovos palengvina lentos padėjimą ir ištraukimą. Kai kurios lentos gulimam perkėlimui turi trintį mažinantį, slystantį paviršių.
• Leistina apkrova ir tarpas. Kai kurių modelių didžiausia apkrova priklauso nuo tarpo tarp paviršių: kuo didesnis tarpas, tuo mažesnis leistinas svoris. Todėl verta įvertinti ne tik žmogaus svorį, bet ir tai, kaip arti lovos galima pastatyti vežimėlį.
• Paviršių aukštis ir sukibimas. Slinkti lengviausia, kai paviršiai vienodo aukščio arba slenkama šiek tiek žemyn, todėl namuose labai padeda reguliuojamo aukščio funkcinės slaugos lovos. Neslystantis apatinis lentos paviršius neleidžia jai pasislinkti judesio metu.

Perkėlimo rinkiniai ir priedai

Perkėlimo rinkiniai sujungia kelias tarpusavyje derančias priemones, todėl yra patogūs, kai slaugomo žmogaus būklė kinta: vieną dieną jam pakanka lentos, kitą – reikia disko ir diržo. Rinkiniai su transportavimo krepšiu praktiški slaugytojams, lankantiems pacientus namuose. Vienkartiniai apsauginiai dangalai padeda palaikyti higieną, kai ta pati priemonė naudojama keliems žmonėms. Keičiant gulinčio žmogaus padėtį lovoje, lentas gerai papildo vartymo paklodės.

Kompensuojamos perkėlimo priemonės

Dalis slankiųjų lentų ir sukamųjų diskų gali būti kompensuojamos kaip techninės pagalbos priemonės – tokios prekės pažymėtos žyma „Galima kompensacija“. Kompensaciją administruoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC), o priemonės poreikį paprastai įvertina gydytojas. Aktualias sąlygas kiekvienai priemonei rasite judėjimo techninės pagalbos priemonių kompensavimo patarimuose ir bendrame kompensuojamų priemonių gide.

Jei svarstote, kaip priemonė derės su jūsų namų erdve ir kita technika, pasiteiraukite apie neįgaliųjų technikos išbandymą namuose, o pristatymo sąlygas rasite prekių pristatymo puslapyje. Kitą kasdienei slaugai reikalingą įrangą rasite neįgaliųjų technikos ir slaugos skyriuje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kuo skiriasi perkėlimo lenta ir sukamasis diskas?

Perkėlimo lenta naudojama sėdint – žmogus per ją pasislenka nuo vieno paviršiaus ant kito. Sukamasis diskas naudojamas stovint: jis dedamas po pėdomis ir padeda apsisukti nežingsniuojant. Todėl lenta tinka tiems, kurie negali atsistoti, o diskas – tiems, kurie išstovi, bet jiems sunku pasisukti.

2. Kuo perkėlimo diržas skiriasi nuo kėlimo diržo keltuvui?

Perkėlimo diržas apjuosia liemenį ir turi rankenas slaugančiajam, kuris padeda žmogui atsistoti ar žengti, o žmogus tuo metu remiasi savo kojomis. Kėlimo diržai keltuvams laiko visą kūno svorį ir naudojami tik su keltuvu, kai žmogus negali atsistoti.

3. Kokia slankioji lenta tinka perkelti iš lovos į vežimėlį?

Dažniausiai tinka trumpesnė, sėdimam perkėlimui skirta lenta – lenkta arba tiesi, su neslystančiu apatiniu paviršiumi. Svarbu, kad vežimėlio porankis nusiimtų, o lentos ilgis ir leistina apkrova atitiktų atstumą tarp lovos ir vežimėlio bei žmogaus svorį.

4. Ar persikėlimo priemonės kompensuojamos?

Dalis slankiųjų lentų ir sukamųjų diskų gali būti kompensuojamos – jos pažymėtos žyma „Galima kompensacija“. Kompensacijos sąlygos ir dydžiai gali keistis, todėl aktualią informaciją verta pasitikrinti kompensuojamų priemonių gide arba TPNC.

5. Kaip sumažinti krūvį nugarai perkeliant artimąjį?

Pagrindinis principas – kuo mažiau kelti ir kuo daugiau slinkti ar pasukti. Prieš perkėlimą suvienodinkite paviršių aukštį, užfiksuokite vežimėlio ir lovos stabdžius, stovėkite arti žmogaus ir judesį atlikite kojų, o ne nugaros jėga. Jei žmogus nebeatlaiko savo svorio, saugiau naudoti keltuvą.